Biblija buvo parašyta senąja hebrajų kalba

dZZIr kiekviena raidė turėjo savo simbolinę reikšmę: raidė א [Alef], reiškia <gyvenimo prasmė, energija, šaltinis, pradžia>, ב [Bet], reiškia <namai, užuovėja> ir t.t.

Romėnų raidyno pirmųjų šešių raidžių suma: D+C+L+V+X+I=666 , bet apie tai analizė vėliau.

Biblijos tekste, hebrajų raidės buvo naudojamos vietoje skaičių, bet tai buvo priimta ir Babilone ir Graikijoje. Gematrijos rakursu analizuojant Biblijos tekstus – atsiranda labai netikėtos reikšmės… Kiekviena raidė turi savo energetinę sakralinę reikšmę, jų pagalba [žodžio] Aukščiausias Kūrėjas kūrė Pasaulį, žodžio pagalba galima daryti stebuklus, prikelti iš mirties <<kuomet Jis prisiartino prie miesto vartų, pamatė laidotuvių procesiją, tai motina – našlė laidojo vienintėlį sūnų;//Pamatęs ją , Viešpats tarė: neverk.//priėjęs prie karsto palietė jį ir tarė: jaunuolį!tau sakau, kelkis!// mirusysis atsisėdo ir prakalbo; ir atidavė Jėzus jį jo motinai>> [Luk.,7:12-15].

BALSĖS – atspindi moterišką pradą, PRIEBALSĖS – atspindi vyrišką pradą. Sen. Babilone, Graikijoe ir Skandinavijos tradicijose buvo laikoma, kad atskiros raidės atspindi Mėnulio fazes. Mistinę reikšmę turėjo ne tik atskiros raidės, bet ir vardai, pavadinimai, pavadinimų sutrumpinimai, skiemenų sukeitimas ar rašybos krypties keitimas [metatezės, anagramos ].

[TABLE=25]