Posts Tagged Anekdotai, alegorijos, pasakos, eilės

Anekdotai, alegorijos, pasakos, eilės

EILĖS VAIKAMS:

SKAITYTI REIKIA MOKĖTI

Reikia skaityti mokėt būtinai, –

Viską žinai, jei raides išmanai!

Jei nemokėsi, gali būti striukai…

Štai, kas ištiko kartą Andriuką:

Ėjo jis duonos parnešti andai.-

Gatvėje iškabų mirga šimtai.

Andrius nemoka skatyt – Ką daryts? –

Žengia nedrąsiai pro vienas duris.

Šypsosi jam ,,pardavėjas,, linksmai:

– Ko jums, jums vyruti, reikia čionai?

Barzdą, gal būt , jums nuskusti ar ką?

,,Čia kirpykla!,, jis suprato staiga.

PAGYRŪNAS

Broliukas drožia kažką peiliu –

aplinkui auga krūva drožlių.

Sesutė šypsos. O brolis jai:

– Perdaug arti tu jau priėjai!

Tačiau ir vėlei klausia jinai:

– Ką iš tos rykštės išdrožt manai?

– Rykštės? Čia lankas bus, ar matai?

Paleisiu strėlę aukštai aukštai.

Broliukas drožia kažką peiliu –

aplinkui auga krūva drožlių.

Sesutė klausia: – Lankas toksai?

Sudrožti medį baigi visai.

– Kam gi man lankas? Man reik strėlės.

Jinai lyg žaibas į tolį lėks!

Broliukas drožia kažką peiliu –

aplinkui auga krūva drožlių.

Sesutė juokias: – Koks tu mitrus!

Gal šitas peilis tau per aštrus?

Jei dar skiedrelė žemėn nulėks,

nebus nei lanko, nei strėlės.

– Aštrus šis peilis buvo, matyt,

o medžio maža – sakei pati!

RYTAIS

Griebias ji daikto čia vieno, čia kito.

Tai nesinori rengtis iš ryto!

Kaipgi Marytei vilktis suknelę?

Rankų pakelt ji nebegali.

Barasi, kaktą suraukus piktai:

– Sagos ir sagos…kad jas kur šimtai!

Didelės jos lyg tyčia,

o mano piršteliai mažyčiai!

Griebias ji daikto čia vieno, čia kito.

Tai nesinori rengtis iš ryto!

Brolis seniai jau išbėgęs į lauką,

beldžia jisai į langelį ir šaukia:

– Ei, Maryt, kas bus?

Ar pavysi mus?…

ANEKDOTAI:

* VAISTINĖJE.
– Prašau vitaminų berniukui.
– Kokių – A, B ar C
– Nesvarbu – jis dar neskaito.

* Važiuoja automobilis. Šalikelėje “balsuoja “ mergina. Vairuotojas sustoja ir sutinka merginą pavežti. Kalbasi.
– Šiandiena aš jau devintą moterį pavežu iki miesto.
– O aš dar ne moteris.
– Bet dar ir ne miestas…

* Kalbasi dvi moteriškės.
– Mano vyras tikras angelas…
– Žinai, mano irgi ne vyras…

* Vyras grįžta namo, o balkone nepažįstamas stovi;
– Žinote, šokau su parašiutu ir vėjas užnešė…
– Nieko tokio,- sutinka vyras.
– Vakar tualete užklydęs geologas naftos ieškojo…

* Vyras grįžęs paryčiais į namus, žiūri – stovi lagaminai.
– Brangioji, pas mus svečių atvažiavo?
– Ne, tai tu išvažiuoji…

* Vyras draugams pasakoja:
– vakar su savąja susipykau.
– Na, na ir kurio buvo paskutinis žodis?
– Aišku mano. Aš jai iškošiau: gerai, pirk…

* Vaikas spyriojasi ir nevalgo košės.Mama nusprendė taktiškai problemą išspręsti:
– Jei nevalgysi, pašauksiu raganą.
– Mamyte, tai ji suvalgys košę…?

ALEGORIJOS

TITNAGAS IR SKILTUVAS

Gavęs kartą smarkų skiltuvo smūgį, titnagas pasipiktinęs paklausė skriaudiką:

– Ko dabar taip šoki ant manęs? Aš tavęs nė pažint nepažįstu. Matyt, būsi mane su kuo kitu supainiojęs. Būk malonus, duok man ramybę ir neliesk mano šonų. Aš juk niekam pikto nei darau, nei linkiu.

– Neširsk, bičiulį,- šypsodamasis tarė jam skiltuvas.- Jeigu turėsi truputi kantrybės, greitai suprasi kokį stebuklą iš tavęs išgausiu.

Šiuos žodžius išgirdęs, titnagas ėmė kantriai kęsti skiltuvo kirčius. Ir galiausiai tas iš jo išskėlė ugnį, mokančią daryti didelius stebuklus.Taip titnagui buvo atlyginta už jo kantrybę.

Ši pasaka tiems, kuriems pradžioje nesiseka mokslas. Bet jei sugebama pasisėmus kantrybės išlikti uoliu, tai pasėtoji žinių sėkla užaugins gražų ir stiprų želmenį. Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai nuostabiai saldūs.